Šeimos gerovė

Pokyčiai šeimos gerovės srityje 

 

Finansinės paskatos 

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta lentelė

Nuo 2018-09-01 įsigaliojo LR Finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyjančioms pirmąjį būstą įstatymas. Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Šiais metais Lietuva pasekė kitų šalių (Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir kt.) pavyzdžiu ir priėmė LR Šeimos kortelės įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2019 m. liepos 1 d. Nuo šios datos teisę į šeimos kortelę turės kiekvienas gausios šeimos narys arba šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, narys. Įstatyme apibrėžiama, kad gausi šeima – tėvai, globėjai (rūpintojai), kurie augina ir (ar) globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat jų nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, arba bendrojo ugdymo mokyklas baigę šių šeimų vaikai laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Paslaugų šeimai plėtra

Nuo 2017 metų  savivaldybėse pradėta vykdyti ES priemonė „Kompleksinės paslaugos šeimai”,skirta visoms šeimoms. Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes bei padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Kiekviena savivaldybė pagal savo poreikius pasirenka, kokios paslaugos teikiamos jos teritorijoje. Savivaldybės įstaiga ar nevyriausybinė organizacija, kuri vykdo paslaugų koordinavimą ir organizavimą, yra vadinama Bendruomeniniais šeimos namais. Būtent į juos turėtų kreiptis savivaldybės šeimos, norėdamos gauti kompleksiškai teikiamų paslaugų (psichologo, mediacijos, vaikų priežiūros ir kt.).

2017 m. spalį priimtas LR Šeimos stiprinimo įstatymas, kuriame numatytas Bazinis paslaugų šeimai paketas, privalomas visose savivaldybėse. Tai – šeimai teikiamų psichosocialinių, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrinių paslaugų, užtikrinančių būtinąją pagalbą, skirtą šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti ir sudaryti galimybes kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje, rinkinys. Šis paketas taip pat padės įgalinti savivaldybes plėtoti bendruomeninių socialinių paslaugų ir kitų socialinės integracijos priemonių teikimą neįgaliems vaikams ir jų tėvams, įvertinus individualius neįgalaus vaiko ir jo šeimos poreikius. Taip būtų užtikrinamos neįgalių vaikų teisės ir lygios galimybės šeimai įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir darbo rinką bei mažinama skurdo rizika.

Šiame  įstatyme taip pat numatyta visa šeimų atstovavimo sistema:  Šeimos tarybos savivaldybėse, seniūnijose; Nacionalinės šeimos taryba prie LR  Seimo (NVO atstovai); Šeimos politikos komisija prie LR Vyriausybės (Vyriausybės atstovai).

Nuo 2017 metų pradėjo veikti  Tėvų linija –  konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais. Darbo dienomis nuo 17 iki 21 val. tėvai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.

Didžiulė pagalba priešmokyklinukų bei pradinukų tėvams – Visos dienos mokykla. Švietimo ir mokslo ministerija šį rugsėjo pradėjo įgyvendinti bandomąjį projektą, truksiantį metus. Jame dalyvauja 40 bendrojo ugdymo mokyklų iš įvairių šalies savivaldybių. Mokyklos nemokamai  užima ir ugdo vaikus darbo dieną.  Taip pat džiugu, kad jau yra savivaldybių, kurios 100 proc. finansuoja prailgintos dienos grupes, kuriose vaikai saugiai gali leisti laiką.

Baziniame paslaugų šeimai pakete greta kitų paslaugų numatyti ir Vaikų dienos centrai, kuriems bus skiriamas ypatingas dėmesys. Iš 14 mln. ES projekto “Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ lėšų ne mažiau kaip 30 proc. skirta  vaikų dienos centrų infrastruktūros gerinimui lėšas paskirstant savivaldybėms. Taip pat didinamas finansavimas šių centrų veikloms: nuo 2019 m.-  4.312.000 Eur, nuo 2020 m. – 10 mln. Eur.

Daugelį metų neišspręstas pagalbos šeimoms, auginančioms autizmo sutrikimų turinčius vaikus, mechanizmas. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje baigiamas rengti  pagalbos šioms šeimoms modelis.

 

Šeimos ir darbo derinimo priemonės

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta lentelė

Šeimos politika turi būti formuojama derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus, svarbios lanksčios užimtumo formos, palankios motinystės/tėvystės atostogų sąlygos ir prieinamos kokybiškos vaikų priežiūros bei ugdymo paslaugos.  Darbo kodekse įvestas reguliavimas tam, kad darbdaviai žinotų savo pareigas, o darbuotojai galėtų naudotis savo teisėmis. Nuostatos, reglamentuojančios šią teisę:

  • į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams,
  • į ne visą darbo laiką,
  • į nuotolinį darbą,
  • į lankstų ir individualų darbo laiko režimą (5 skirtingi galimi darbo laiko režimai),
  • į darbo sutarčių įvairovę
  • numatytos ilgesnės trukmės atostogos: darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.

Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, du ir daugiau vaikų auginantys tėvai gali naudotis papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpintu darbo laiku 2 val. per savaitę), o auginantys tris ir daugiau vaikų – dviem poilsio dienomis per mėnesį (arba sutrumpintu darbo laiku 4 val. per savaitę), kol vaikams sueina 14 metų. Bus siūloma pratęsti galimybę naudotis šiomis lengvatomis, kol vaikui sueis 14 metų bei suteikti vienos dienos poilsio laiką per mėnesį tėvams auginantiems vieną vaiką iki 14 metų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios nuostatos reikėtų daryti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais būtų didinami įsipareigojimai darbdaviams, šis klausimas turėtų būti suderintas su Trišale taryba.

Viena svarbiausių šeimai ir darbui palankios aplinkos vystymo krypčių yra darbdavių nuostatų keitimas ir sąmoningumo skatinimas, todėl būtina rengti įvairias informacines kampanijas palankios šeimai organizacijos kūrimo kontekste. Tam tikslui LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatė sukurti informacinę interneto svetainę, kurioje su išsamia informacija (priemonės aprašymas, teisinis reguliavimas, grėsmės, rekomendacijos, kai jų išvengti ir kt.) bus pateiktos visos įmanomos šeimos ir darbo derinimo priemonės. Darbdaviai su darbuotojais galės sutarti, kurios iš priemonių labiausiai naudingos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui ir jas taikyti.

Darbuotojų apklausos parodė, kad vaikų kambariai aktualiausi vaikų atostogų metu, pasibaigus pamokoms, kai laukiama būrelių. Šiais metais LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri jau turi tokį kambarį, parengė rekomendacijas  vaikų priežiūros/laisvalaikio kambarių įrengimui valstybės įstaigose, tačiau jomis gali pasinaudoti ir privatus sektorius.

Vienas iš numatytų darbų – naujos rūšies vaiko priežiūros paslaugų atsiradimas. Bus peržiūrėtos  higienos normos, taikytinos lopšeliams arba kitoms organizacijoms, kurios priimtų iki 1 m. ir iki 6 asm. kūdikius dienos metu priežiūrai, reguliavimą. Būtina sukurti adekvatų kompensacinį mechanizmą tokioms paslaugoms atsirasti. Tokiu būdu bus paskatintas naujos rūšies vaiko priežiūros paslaugų atsiradimas – lanksčių mini lopšelių steigimasis, lengvinant reguliavimo ir įėjimo į rinką sąlygas bei suderinant kompensavimo mechanizmus

Siekiant gerinti dirbančių ir turinčių vaikų įvaizdį ar patrauklumą darbo rinkai, bus skurta šeimai draugiškos darbo vietos vertinimo sistema patvirtinant aiškius ir įvertinamus kriterijus ir jos pagrindu vertinti darbdavius, o draugiškiausiems šeimai darbdaviams teikti metų nominacijas.

2019 m. patvirtintoje Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijoje taip pat  numatytos įvairios  šeimoms aktualios priemonės.

Šeimos politikos stebėsena ir efektyvumo vertinimas

Formuojant šeimos politiką, būtinas  stebėsenos ir efektyvumo vertinimas. Deja, Lietuvoje jis vis dar nepakankamas, o tai daugelį metų sunkino galimybes mokytis iš klaidų ir formuoti veiksmingą politiką. Šioms problemoms spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 m. sausį pradėjo įgyvendinti  ES projektą „Socialinės paramos politikos pokyčių prognozavimo, sprendimų priėmimo, derinimo ir veiksmingumo stebėsenos sistemos sukūrimas“, kurio tikslas – gerinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamų viešojo valdymo sprendimų kokybę bei didinti susijusių veiklos procesų efektyvumą, sukuriant Socialinės paramos politikos pokyčių prognozavimo, sprendimų priėmimo, derinimo ir veiksmingumo stebėsenos sistemą.

LR Šeimos stiprinimo įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė privalo vykdyti nuolatinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą.

Šiuo metu tobulinama/modernizuojama Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS).

Kontaktai: Kristina Paulikė, tel 868647107, el.p. kr,paulike@gmail.com , www.paulike.lt

 

Naudinga informacija