Pokyčiai šeimos gerovės srityje

Dar 2010 m. Europos Vadovų Taryba svarstė ataskaitą „ES 2030“, kurioje  konstatuojama, kad per artimiausius 40 metų Europoje smarkiai sumažės pensininkus išlaikančių asmenų: 4 dirbantieji turės išlaikyti net 3 į pensiją išėjusius žmones. Nors tuo metu vieningai visi sutarė, kad norint įveikti tokias neigiamas tendencijas, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, pirmiausiai sutelkiant dėmesį į šeimai palankios aplinkos kūrimą, kuri padėtų stabilizuoti gimstamumo lygį bei stabdytų emigracijos srautus, mažintų skyrybų skaičių, socialinę atskirtį bei skurdą, tačiau Lietuvoje realių nuoseklios šeimos politikos veiksmų imtasi nebuvo, išskyrus fragmentuotas pavienes priemones. Visos šios susikaupusios problemos XVII Vyriausybei tapo nemažu iššūkiu.

Šių metų spalio mėn. patvirtintoje Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijoje  iškelti 3 pagrindiniai tikslai, iš kurių pirmas – kurti šeimai palankią aplinką. Uždaviniai – sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti, plėtoti finansines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus, plėsti būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas. Kol Vyriausybė rengia šios strategijos įgyvendinimo plano priemones, apžvelgsime, kas jau nuveikta šeimos gerovės politikos srityje.

Finansinės paskatos šeimai

Nuo 2018 m.  sausio 1 d. įsigaliojusiame LR Išmokų vaikams įstatyme įteisinta universali išmoka vaikui („vaiko pinigai“), kurios dydis 30 Eur. Nuo 2019 m. sausio 1 d. planuojama išmokos vaikui dydį didinti iki 50 Eur.

Papildomai išmoka vaikui (nuo gimimo dienos iki 2 metų – 28,5 Eur, nuo 2 iki 18 metų ir vyresniems, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai – 15,2 Eur) skiriama:

  • šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms 1 ar 2 vaikus, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP (t. y. 183 Eur);
  • šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ar daugiau vaikų, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. planuojama nustatyti vienodą (nepriklausomai nuo vaikų amžiaus) papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį – 20 Eur.

Nuo š.m. sausio 1 d. įsigaliojusiame LR Išmokų vaikams įstatyme taip pat įtvirtinta nauja išmokų rūšis – išmoka įvaikinus vaiką. Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos skiriama 304 Eur dydžio išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jis pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką ir jos dydis yra ne mažesnis už išmokos įvaikinus vaiką dydį (304 Eur).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. tame pačiame  įstatyme įtvirtintos dvi naujos išmokos:

  • išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (228 Eur), kuri mokama auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokslo ar studijų baigimo, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų, ir jeigu pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo iki jam sukaks 1 metai.
  • išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, kuri mokama vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų. Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 152 Eur dydžio išmoka per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis atitinkamai didinamas 152 Eur. Ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo, iki jiems sukaks 2 metai.

Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negali būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos (1 BSI – 38 eurai). Taigi visas jos dydis – 228 eurai (buvo 166 eurai).

Svarbu paminėti, kad „Sodros“ mokamai motinystės išmokai apskaičiuoti nebetaikomos vadinamosios „lubos“.

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2017 m. sausio 1 d. mokamas 152 Eur dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, kurio dydis iki tol  buvo 38 Eur.  Nuo 2018 m. sausio 1 d. globos (rūpybos) išmoka ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas skiriami ir tais atvejais, kai vaikui globa (rūpyba) nustatyta globos centre.

Administravimo išlaidas sumažino Vaikų išlaikymo fondo prijungimas prie „Sodros“, o Išmokos  padidėjo iki 68,4 Eur  (buvo 57 Eur).

Seniai laukta žinia – teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją įgijo daugiavaikiai tėčiai (įtėviai), išauginę 5 ir daugiau vaikų, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka skyrimo sąlygų. Ši pensija bus skiriama tik tuo atveju, jeigu daugiavaikei motinai nebuvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Dar viena gera žinia  – sergančius vaikus slaugyti bei išmokas gauti gali ir seneliai, taip pat ilgėja slaugos laikotarpis:

  • Kad gautų išmoką, jie turi būti dirbantys ir draudžiami ligos socialiniu draudimu bei turėti reikalingą ligos draudimo stažą.
  • Taip pat ilgėja sunkiomis ligomis sergančių vaikų slaugos laikotarpis. Ypač sunkių ligų atveju išmoka už vaiko iki 18 metų slaugą jį slaugančiam tėčiui, mamai, seneliui, senelei, globėjui ar rūpintojui galės būti mokama iki 364 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos, o už sunkiomis ligomis sergančio vaiko iki 18 metų slaugą – iki 180 kalendorinių dienų.

Numatyta didinti paramą mokinio reikmenims įsigyti, pasirengiant naujiems mokslo metams. Šiuo metu skiriama 1,5 BSI (57 Eur), bus padidinta iki 2 BSI (76 Eur).

Nuo 2018-09-01 įsigaliojo LR Finansinės paskatos jaunoms šeimoms įsigyjančioms pirmąjį būstą įstatymas. Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.

Šiais metais Lietuva pasekė kitų šalių (Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir kt.) pavyzdžiu ir priėmė LR Šeimos kortelės įstatymą, įsigaliosiantį nuo 2019 m. liepos 1 d. Nuo šios datos teisę į šeimos kortelę turės kiekvienas gausios šeimos narys arba šeimos, prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį, narys. Įstatyme apibrėžiama, kad gausi šeima – tėvai, globėjai (rūpintojai), kurie augina ir (ar) globoja (rūpina) tris ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, arba vienas iš tėvų ir jų trys ar daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat jų nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, arba bendrojo ugdymo mokyklas baigę šių šeimų vaikai laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Be visų šių priemonių taip pat svarstomos įvairios mokestinės lengvatos šeimoms.

Paslaugų šeimai plėtra

Nuo 2017 metų  savivaldybėse pradėta vykdyti ES priemonė „Kompleksinės paslaugos šeimai”, skirta visoms šeimoms. Šios priemonės tikslas – sudaryti sąlygas šeimai gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau šeimos gyvenamosios vietos ir siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes bei padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Kiekviena savivaldybė pagal savo poreikius pasirenka, kokios paslaugos teikiamos jos teritorijoje. Savivaldybės įstaiga ar nevyriausybinė organizacija, kuri vykdo paslaugų koordinavimą ir organizavimą, yra vadinama Bendruomeniniais šeimos namais. Būtent į juos turėtų kreiptis savivaldybės šeimos, norėdamos gauti kompleksiškai teikiamų paslaugų (psichologo, mediacijos, vaikų priežiūros ir kt.).

2017 m. spalį priimtas LR Šeimos stiprinimo įstatymas, kuriame numatytas Bazinis paslaugų šeimai paketas, privalomas visose savivaldybėse. Tai – šeimai teikiamų psichosocialinių, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrinių paslaugų, užtikrinančių būtinąją pagalbą, skirtą šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti ir sudaryti galimybes kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje, rinkinys. Šis paketas taip pat padės įgalinti savivaldybes plėtoti bendruomeninių socialinių paslaugų ir kitų socialinės integracijos priemonių teikimą neįgaliems vaikams ir jų tėvams, įvertinus individualius neįgalaus vaiko ir jo šeimos poreikius. Taip būtų užtikrinamos neįgalių vaikų teisės ir lygios galimybės šeimai įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir darbo rinką bei mažinama skurdo rizika.

Šiame  įstatyme taip pat numatyta visa šeimų atstovavimo sistema:  Šeimos tarybos savivaldybėse, seniūnijose; Nacionalinės šeimos taryba prie LR  Seimo (NVO atstovai); Šeimos politikos komisija prie LR Vyriausybės (Vyriausybės atstovai).

Nuo 2017 metų pradėjo veikti  Tėvų linija konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais. Darbo dienomis nuo 17 iki 21 val. tėvai gali paskambinti nemokamu numeriu 8 800 900 12 ir su profesionaliu psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais.

Didžiulė pagalba priešmokyklinukų bei pradinukų tėvams – Visos dienos mokykla. Švietimo ir mokslo ministerija šį rugsėjo pradėjo įgyvendinti bandomąjį projektą, truksiantį metus. Jame dalyvauja 40 bendrojo ugdymo mokyklų iš įvairių šalies savivaldybių. Mokyklos nemokamai  užima ir ugdo vaikus darbo dieną.  Taip pat džiugu, kad jau yra savivaldybių, kurios 100 proc. finansuoja prailgintos dienos grupes, kuriose vaikai saugiai gali leisti laiką.

Baziniame paslaugų šeimai pakete greta kitų paslaugų numatyti ir Vaikų dienos centrai, kuriems bus skiriamas ypatingas dėmesys. Suplanuota iš 14 mln. ES projekto “Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ lėšų ne mažiau kaip 30 proc. skirti  vaikų dienos centrų infrastruktūros gerinimui lėšas paskirstant savivaldybėms.

Daugelį metų neišspręstas pagalbos šeimoms, auginančioms autizmo sutrikimų turinčius vaikus, mechanizmas. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje baigiamas rengti  pagalbos šioms šeimoms modelis.

Šeimos ir darbo derinimo priemonės

Šeimos politika turi būti formuojama derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus, svarbios lanksčios užimtumo formos, palankios motinystės/tėvystės atostogų sąlygos ir prieinamos kokybiškos vaikų priežiūros bei ugdymo paslaugos.  Darbo kodekse įvestas reguliavimas tam, kad darbdaviai žinotų savo pareigas, o darbuotojai galėtų naudotis savo teisėmis. Nuostatos, reglamentuojančios šią teisę:

  • į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams,
  • į ne visą darbo laiką,
  • į nuotolinį darbą,
  • į lankstų ir individualų darbo laiko režimą (5 skirtingi galimi darbo laiko režimai),
  • į darbo sutarčių įvairovę
  • numatytos ilgesnės trukmės atostogos: darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.

Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, du ir daugiau vaikų auginantys tėvai gali naudotis papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpintu darbo laiku 2 val. per savaitę), o auginantys tris ir daugiau vaikų – dviem poilsio dienomis per mėnesį (arba sutrumpintu darbo laiku 4 val. per savaitę), kol vaikams sueina 12 metų. Bus siūloma pratęsti galimybę naudotis šiomis lengvatomis, kol vaikui sueis 14 metų bei suteikti vienos dienos poilsio laiką per mėnesį tėvams auginantiems vieną vaiką iki 14 metų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios nuostatos reikėtų daryti Darbo kodekso pakeitimus, kuriais būtų didinami įsipareigojimai darbdaviams, šis klausimas turėtų būti suderintas su Trišale taryba.

Viena svarbiausių šeimai ir darbui palankios aplinkos vystymo krypčių yra darbdavių nuostatų keitimas ir sąmoningumo skatinimas, todėl būtina rengti įvairias informacines kampanijas palankios šeimai organizacijos kūrimo kontekste. Tam tikslui LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatė sukurti informacinę interneto svetainę, kurioje su išsamia informacija (priemonės aprašymas, teisinis reguliavimas, grėsmės, rekomendacijos, kai jų išvengti ir kt.) bus pateiktos visos įmanomos šeimos ir darbo derinimo priemonės. Darbdaviai su darbuotojais galės sutarti, kurios iš priemonių labiausiai naudingos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui ir jas taikyti.

Darbuotojų apklausos parodė, kad vaikų kambariai aktualiausi vaikų atostogų metu, pasibaigus pamokoms, kai laukiama būrelių. Šiais metais LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri jau turi tokį kambarį, parengė rekomendacijas  vaikų priežiūros/laisvalaikio kambarių įrengimui valstybės įstaigose, tačiau jomis gali pasinaudoti ir privatus sektorius.

Vienas iš numatytų darbų – naujos rūšies vaiko priežiūros paslaugų atsiradimas. Bus peržiūrėtos  higienos normos, taikytinos lopšeliams arba kitoms organizacijoms, kurios priimtų iki 1 m. ir iki 6 asm. kūdikius dienos metu priežiūrai, reguliavimą. Būtina sukurti adekvatų kompensacinį mechanizmą tokioms paslaugoms atsirasti. Tokiu būdu bus paskatintas naujos rūšies vaiko priežiūros paslaugų atsiradimas – lanksčių mini lopšelių steigimasis, lengvinant reguliavimo ir įėjimo į rinką sąlygas bei suderinant kompensavimo mechanizmus

Siekiant gerinti dirbančių ir turinčių vaikų įvaizdį ar patrauklumą darbo rinkai, bus skurta šeimai draugiškos darbo vietos vertinimo sistema patvirtinant aiškius ir įvertinamus kriterijus ir jos pagrindu vertinti darbdavius, o draugiškiausiems šeimai darbdaviams teikti metų nominacijas.

Šeimos politikos stebėsena ir efektyvumo vertinimas

Formuojant šeimos politiką, būtinas  stebėsenos ir efektyvumo vertinimas. Deja, Lietuvoje jis vis dar nepakankamas, o tai daugelį metų sunkino galimybes mokytis iš klaidų ir formuoti veiksmingą politiką. Šioms problemoms spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018 m. sausį pradėjo įgyvendinti  ES projektą „Socialinės paramos politikos pokyčių prognozavimo, sprendimų priėmimo, derinimo ir veiksmingumo stebėsenos sistemos sukūrimas“, kurio tikslas – gerinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamų viešojo valdymo sprendimų kokybę bei didinti susijusių veiklos procesų efektyvumą, sukuriant Socialinės paramos politikos pokyčių prognozavimo, sprendimų priėmimo, derinimo ir veiksmingumo stebėsenos sistemą.

LR Šeimos stiprinimo įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė privalo vykdyti nuolatinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą.

Šiuo metu tobulinama/modernizuojama Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS).