Gabių vaikų ugdymas

Gabumai – daugialypis ir daug diskusijų tarp specialistų keliantis konstruktas. Iki šiol nesutariama dėl vieningo gabumų apibrėžimo, diskutuojama dėl gabumų prigimties ir sandaros, tačiau specialistai sutaria dėl vieno: nepastebint ir neugdant gabumų vaikas greičiausiai neįgyvendins savo potencialo ir susidurs su įvairiais sunkumais. Taigi svarbu gabumus kuo anksčiau pastebėti ir kuo anksčiau pradėti gabų vaiką ugdyti.

Dažniausiai yra minimos šios gabių ikimokyklinio amžiaus vaikų ypatybės:

  • neįprastai judrūs, gyvybingi kūdikystėje;
  • sparčiai vystosi ankstyvaisiais raidos etapais;
  • anksti supranta kryptis (pavyzdžiui, „kairė, dešinė“);
  • pasižymi turtingesniu žodynu nei jų bendraamžiai;
  • spontaniškai kuria istorijas, pasakas ar dainas;
  • konstruoja įdomias formas ar vaizdus iš trinkelių, lentelių, molio ar kitos medžiagos;
  • sudeda sudėtingą dėlionę;
  • supranta abstrakčias ir sudėtingas sąvokas;
  • neįprastai greitai įgyja naujus įgūdžius, įvaldo sąvokas;
  • greitai išmoksta dainas ar jų melodiją;
  • puikiai reiškia mintis kalba;
  • prisimena ir supranta ryšį tarp įvykių;
  • moka išardyti ir vėl sudėti daiktus;
  • sėkmingai vykdo nurodymus atlikti keletą užduočių paeiliui;
  • teikia pirmenybę naujovėms;
  • sugeba ilgam sukaupti dėmesį spręsdami užduotis;
  • turi humoro jausmą;
  • kalbėdami su mažesniais už save, supaprastina kalbą;
  • smalsūs, daug klausinėja;
  • domisi, kolekcionuoja;
  • supranta kitų jausmus, patys moka juos išreikšti;
  • dėmesingi, pastabūs aplinkai;
  • naudojasi kalbiniais įgūdžiais spręsdami konfliktus ar norėdami daryti įtaką kitų vaikų elgesiui (Roedell, Silverman).

JAV nacionalinis gabumų tyrimų centras