Pilietinė visuomenė

Pilietinė visuomenė – tai arena, veikianti atskirai nuo šeimos, valstybės ir rinkos, kurioje žmonės vienijasi bendrų interesų labui ir viešajai gerovei kurti, o  vienas esminių atviros,  demokratiškos ir pilietinės visuomenės egzistavimo mato vienetų – tai aktyviai ir organizuotai veikiantis nevyriausybinių organizacijų sektorius.

Pilietiškumas:

  • Būti piliečiu, reiškia priimti tos valstybės esamą teisinę kultūrą ir prisiimti tam tikras pareigas, apibrėžtas įstatymais. Būti pilietišku, reiškia prisiimti daugiau pareigų, nei tą įpareigoja įstatymai (pvz. jei įstatymai neverčia eiti balsuoti ir užtai jokių teisinių atsakomybių netaiko, pilietiškas žmogus vis tiek dalyvaus rinkimuose), bei būti labiau aktyviu, nei pasyviu. Pavyzdžiui, domėtis šalies socialine – kultūrine bei politine aplinka, dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, sprendimų priėmimo procesuose.
  • Pilietiškumas – tai ne vien tik tam tikrų elgesio normų, politinių principų bei juridinių taisyklių išmanymas. Pilietiškumas – tai labiau tokių visuomeninių sąlygų sudarymas ir propagavimas, kurioms esant protas laisvai pasirenka disponavimo savimi galimybę, pasiliekant sau prerogatyvos teisę bei asmeninę veikimo laisvę. Todėl pilietiškumo ugdymas negali būti tapatinamas su klasikiniu šviečiamojo pobūdžio ugdymu, greičiau  tvirkščiai – pilietiškumo ugdymas nėra pasirengimas gyvenimui – tai pats gyvenimas.
  • Pilietiškumas negali būti tapatinamas su tautiškumu – tai dvi, nors ir susijusios, tačiau iš esmės atskiros filosofijos sąvokos. Asmuo, turėdamas atitinkamos valstybės pilietybę, tačiau turėdamas kitą tautybę, priimdamas jos teisinę aplinką ir pareigas, nebūtinai privalo mokėti tos valstybės tautinius šokius, giedoti himną ar dėvėti tautinius rūbus. Tai labiau yra žmogaus teisė, nei pareiga.

Kodėl piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose yra veiksmingas ir svarbus valstybės valdymui, galima būtų atsakyti tokiais teiginiais:

  • tai skatina visuomenės ir vietos valdžios dialogą;
  • pagerina valdžios institucijų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę, tokiu būdu sukuriant sąlygas geram valdymui;
  • padeda spręsti tam tikro regiono problemas ir kartu padeda užtikrinti, kad į piliečių nuomonę būtų atsižvelgta priimant politinius ir programinius sprendimus;
  • padeda nustatyti bendruomenės poreikius ir prioritetus;
  • sudaro galimybę gauti būtinos reikiamos informacijos geriausiam sprendimui priimti ir suteikia galimybę paaiškinti žmonėms reikalo esmę, kai būtina priimti sudėtingą ar nepopuliarų sprendimą;
  • leidžia valstybės tarnautojams parodyti piliečiams, kad jie išmano savo darbą ir jį dirba atsakingai, tarnauja piliečiams;
  • gali paskatinti bendruomenės kūrybingumą, leidžia panaudoti piliečių gabumus;
  • ugdo abipusį pasitikėjimą;
  • gali padėti valstybės tarnautojams spręsti konfliktus, pasiekti konsensusą ir užtikrinti piliečių paramą;
  • gali padėti koreguoti ir tobulinti programas, siekiant užtikrinti visuomenės paramą;
  • leidžia gauti visuomenės paramą, nes žmonėms patinka, kai klausiama jų nuomonės svarbiais klausimais, ypač tais, kurie turi jiems tiesioginės įtakos ir kurie leidžia jiems pasijusti reikšmingais.

Daugiau apie pilieškumą, demokratijos procesus, NVO ir valdžios sektoriaus bendradarbiavimą rasite: